Lietuvos lankytinos vietos neretai slepia mūsų šalies istorijos ir kraštovaizdžio paslaptis, mat yra įsikūrusios nuostabiausiuose gamtos kampeliuose. Nors tokių vietų Lietuvoje yra tiek daug, kad sunku būtų visas jas ir išvardinti, elegancija iš kitų išsiskiria lankytini dvarai. Vienas jų – tai Pakruojo dvaras, kiekvieną lankytoją pakviečiantis į neprilygstamą kelionę laiku. Šiame straipsnyje pakviesime Jus pažvelgti arčiau į šio dvaro architektūrą ir istoriją bei atskleisime legendų kupiną praeitį.
Lankytini dvarai Lietuvoje
Prieš pradedant Pakruojo dvaro apžvalgą svarbu paminėti ir kitus įstabius Lietuvos dvarus. Lietuvos pilių ir dvarų asociacija skelbia, kad iki šių dienų išlikę lankytini Lietuvos dvarai liudija turtingą mūsų istoriją ir yra vieni iš įdomiausių turistinių objektų visoje šalyje. Todėl buvusios didikų rezidencijos gali tapti ne tik puikiu kelionės tašku savaitgalio išvykai, bet taip pat ir galimybe giliau pažinti Lietuvos istoriją.
Štai keli išskirtiniai lankytini Lietuvos dvarai, kuriuos asociacija rekomenduoja įtraukti į kelionių po Lietuvą maršrutus:
Alantos dvaras Molėtų rajone. Tai vienas žaviausių neoklasicizmo stiliaus pastatų Lietuvoje, minimas dar nuo XVI a. Šiandieniniai rūmai pastatyti XIX a. viduryje, juose gyveno tokios garsios didikų šeimos kaip Astikai, Radvilos ar Poc-Pomarnackiai. Atkurtame dvaro viduje veikia kraštotyros muziejus bei menininko Vaidoto Žuko galerija.
Aristavėlės dvaras Rumšiškėse. Aristavėlės dvaras Rumšiškių liaudies muziejuje – vienintelis išlikęs baroko laikotarpio medinės architektūros pavyzdys Lietuvoje. Įdomu tai, kad originaliai dviejų aukštų dvaras buvo įsikūręs Kėdainių rajone, Upytės žemėje. Pokariu čia įkūrus kolūkį dvaras buvo alinamas ir nuniokotas. 1980-aisiais jis padovanotas Rumšiškių dvaro muziejui – jį išardžius čia atvežtas ir iš naujo kruopščiai atkurtas bei restauruotas.
Aštriosios Kirsnos dvaras Lazdijų rajone. Tai vienas didžiausių ir gražiausių Dzūkijoje išlikusių dvarų, menantis XVI a. Šalia Lazdijų miesto įsikūrusi dvaro sodyba garsėja parku, nusėtu apžvalginėmis kalvelėmis. Visi dvaro pastatai kruopščiai restauruoti, juose atsispindi klasicizmo, romantizmo ir kitų istorinių laikotarpių stilistiniai bruožai.
Aukštosios Fredos dvaras Kaune. Šiandien šis dailus ir didingas dvaras – yra VDU Botanikos sodo namai. Labai įdomu tai, kad dvaro sodybos teritorijoje rasite du taisyklingos G ir J formos tvenkinius, kurie simbolizuoja buvusio savininko Jozefo Godlevskio inicialus.
Hugo Šojaus dvaras Šilutėje. Šilutės mieste esantis dvaras buvo pastatytas dar XVIII a. ir išsiskiria autentiškais, tik Klaipėdos kraštui būdingais architektūros elementais, tačiau tikrojo klestėjimo sulaukė XIX a. pabaigoje. Jis pavadintas ano meto Klaipėdos verslininko ir visuomenės atstovo Hugo Šojaus vardu. Šis dvare įkūrė pirmąjį Klaipėdos krašto muziejų, sukūrė angliško tipo parką su pusantro šimto veislių medžių ir krūmų, iškasė naujus tvenkinius.
Kretingos dvaras Kretingos mieste. Net 43 hektarų plote išsidėstęs garsusis grafų Tiškevičių dvaras turi kruopščiai prižiūrimą parką, kuriame galima rasti astronominį kalendorių su saulės laikrodžiu bei vandens fontanus. Pagrindiniuose neoklasicizmo stiliaus rūmuose bei unikaliame Žiemos sode šiandien veikia Kretingos muziejus.
Plungės dvaras Plungės mieste. XIX a. kunigaikščio Mykolo Oginskio pastatyti rūmai stebina lankytojus iki pat šių dienų. Šio dvaro vidus ir išorė – pilnai renovuoti, užveistas beveik 60 hektarų išpuoselėtas parkas, kuriame auga legendinis Perkūno ąžuolas.
Raudondvario dvaras Kauno rajone. Šį dvarą rasite Raudondvario miestelyje, visai greta Kauno. Tai ir vienas svarbiausių viso rajono kultūrinių objektų. Dvaro parko teritorijoje šiandien veikia restoranas, Kauno rajono santuokų rūmai, Kauno rajono turizmo informacijos centras.
Saldutiškio dvaras Utenos rajone. Šis dvaras atnaujintas XIX a., jame pastatyti klasicizmo stiliaus rūmai ir užveistas unikalus dendrologinis parkas, sodas ir gėlynas. Visi jie pripildyti nuostabiais ir labai retais augalais.
Trakų Vokės dvaras Vilniaus rajone. Šį dvarą XIX a. pabaigoje įsigijus grafams Tiškevičiams, prasidėjo jo atgimimo laikotarpis. Dvaro rūmus suprojektavo gerai žinomas italų kilmės architektas Leonardas J. L. Markonis, kuris rėmėsi Varšuvos karalių rezidencijos pavyzdžiu.
Tuskulėnų dvaras Vilniuje. Jį rasite pačiame sostinės centre, prie Neries. Dvaras įkurtas XVI a. kunigaikščio Žygimanto Augusto. Šiandien jame veikia Tuskulėnų rimties memorialinis kompleksas, galima išvyksti įvairias istorines ekspozicijas.
Užutrakio dvaras Vilniaus rajone. Šis dvaras įsikūręs ant vaizdingo Galvės ežero kranto, su vaizdu į Trakų salos pilį. Užutrakio dvaras kartu yra ir vienas prabangiausių bei geriausiai išlikusių Lietuvos dvarų. Šio dvaro parką suplanavo prancūzų kraštovaizdžio architektas Eduardas F. Andrė.
Tai tik kelios Lietuvos lankytinos vietos su dvarais – pilną sąrašą rasite Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos interneto svetainėje.
Lankytinos vietos Lietuvoje automobiliu: Pakruojo dvaro istorija
Visi aukščiau išvardinti dvarai – unikalūs ir nuostabūs, stebinantys savo architektūra ir išsaugota autentika. Tačiau Lietuvos lankytinos vietos turi ir dar vieną ypatingą objektą, kasmet pritraukiantį šimtus tūkstančių lankytojų iš visos šalies bei užsienio.
Šiaurės Lietuvoje įsikūręs Pakruojo dvaras šiandien yra didžiausias iki šių dienų išlikęs dvaro pastatų kompleksas Lietuvoje, įtrauktas į Lietuvos kultūros paveldo objektų registrą ir įrašytas į Lietuvos rekordų knygą, kaip didžiausia saugoma paminklosauginė dvaro sodyba. Lietuvos lankytinos vietos būtų neįsivaizduojamos be šio unikalaus Lietuvos perlo. O kokia gi jo istorija?
Pakruojo dvarvietė rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta dar 1531 m. Dvaro įkūrėjas ir pirmasis savininkas buvo Rietavo tijūnas M. Vakavičius, vėliau dvaras priklausė V. Martinavičiui, A. Koleckiui, S. Juškevičiui, kilmingai Zabielų šeimai. XVIII m. pabaigoje dvarą nusipirko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės artilerijos kapitonas vokiečių kilmės grafas Ferdinandas Miunsteris.
Grafaitei Miunster ištekėjus už Vilhelmo fon der Roppo, dvaras kaip kraitis tapo fon der Roppų giminės nuosavybe. Baronai fon der Roppai buvo vieni stambiausių žemvaldžių regione. Jie vertėsi javų auginimu, pramonine gyvulininkyste ir pienininkyste. Iki 1944-ųjų Pakruojo dvarą valdė net kelios šios šeimos kartos. Deja, 1944 m. paskutinis dvaro valdytojas – Julius fon der Roppas – su karo pabėgėliais traukėsi į Vakarus ir, matyt, žuvo, nes apie jo likimą nieko nežinoma.
Sovietmečiu Pakruojo dvare buvo įkurtas tarybinis ūkis, iki 1979-ųjų veikė žemės ūkio technikumas, vėliau – žemės ūkio kadrų kvalifikacijos kėlimo mokykla. Lietuvai atgavus nepriklausomybę Pakruojo dvaras iš pradžių nesulaukė valdžios dėmesio, bet vėliau buvo pamažu atkurtas ir šiandien yra vienas lankomiausių ir geriausiai vertinamų turizmo objektų šalyje.
Tokios Lietuvos lankytinos vietos kaip Pakruojo dvaras nusipelno atskiro paminėjimo, todėl iš arčiau pažvelkime ne tik į šio dvaro praeitį, bet ir į dabartį.
Lankytinos vietos Lietuvoje automobiliu: Pakruojo dvaro architektūra
Iki šių dienų išliko 43 dvaro pastatai, įskaitant puošnius klasicistinio stiliaus dviaukščiu rūmus, pastatytus XIX a. pirmoje pusėje. Šiaurinę sodybos dalį sudaro vėjo malūnas, vandens malūnas su pobūvių ir konferencijų salėmis, malūnininko namų viešbutis, vienintelis Lietuvoje vėlyvojo klasicizmo arkinis tiltas ir karčema „Traktierius“. Pietinei daliai priklauso centriniai dvaro rūmai, aikštė bei ūkiniai dvaro pastatai, o abi dvaro teritorijos dalis jungia unikalus šimtamečių medžių parkas.
Dvaras, jo pastatai ir teritorija šiuo metu yra pilnai restauruoti ir sutvarkyti. Pakruojo dvaras ne tik išsaugojo klasicistinę architektūrą, bet ir vilioja lankytojus įvairiomis pramogomis: sezoniniais gėlių ir šviesos festivaliais, kitais išskirtiniais renginiais.
Dvaras taip pat išsiskiria ir tuo, kad jame atkuriamas XIX a. gyvenimas – veikia senųjų amatų dirbtuvės, senovinė fotoateljė, įvairios ano laikotarpio ekspozicijos ir muziejai. Dvare teikiamos apgyvendinimo, maitinimo, salių nuomos, renginių organizavimo, aktyvaus ir pasyvaus poilsio paslaugos. Lankytojai gali savarankiškai arba su Baronu/Baronaite aplankyti centrinius rūmus, pasivaikščioti po dvaro parką.
Lankytinos vietos Lietuvoje automobiliu: Pakruojo dvaro kulinarinis paveldas
Pakruojo dvaro gaspadinių patiekalai skirti pažinti Šiaurės Lietuvos virtuvei bei XIX a. dvaruose ruoštų patiekalų skoniams.
Visame krašte ir už jo ribų garsėja vietinė karčema „Traktierius“, kuriame galima paskanauti ypatingai ruošiamų Šiaurės Lietuvos regiono kulinarinio paveldo patiekalų bei paragauti vietinės gamybos alaus. Autentiškas karčemos interjeras sukuria ypatingą aurą, leidžiančią ne tik pasistiprinti pietumis ar vakariene, bet ir įkvėpti tikros senovinės karčemos tradicijų. Lankydamiesi Pakruojo dvare nepraleiskite progos paragauti gardžių patiekalų ir atsigaivinti kelių rūšių vietos regiono alumi bei patiekalais, kurių gamyboje naudojamas alus.
Savaitgaliais ar iš anksto rezervavus, centriniuose dvaro rūmuose taip pat veikia rūmų restoranas. Čia kažkada puotaudavo patys dvaro valdytojai, o dabar kiekvienas norintis gali pietauti, vakarieniauti ir minėti gražiausias gyvenimo šventes bei progas išskirtinėje dvariškoje aplinkoje.
Puotauti galima ir Baltojoje pokylių salėje – ši erdvė restauruota būtent pobūviams. Įdomu tai, jog Baltoji pokylių salė anksčiau dvare buvo naudojama kaip sandėlys. XIX a. ją paversti pokylių sale nusprendė dvaro valdytoju tapęs baronas Leonas fon der Roppas. Pokyliai šioje salėje vykdavo kiekvieną savaitgalį, tačiau viskas baigėsi tuomet, kai viena pokylio dalyvė – Latvijos grafaitė, kurią baronas buvo įsimylėjęs, jam iškrėtė kiaulystę. Įsiutęs fon der Roppas įsakė vėl paversti pokylių sale sandėliu, o vėliau čia įrengė… kiaulidę. Sovietmečiu vietoj kiaulidės čia buvo įrengta sporto sale, o dabar Baltoji pokylių sale atgimė savo nuostabiausiu pavidalu. Šiuo metu tai didžiausia dvaro erdvė renginiams, kurioje rengiamos ne tik asmeninės šventės, tačiau vyksta ir verslo konferencijos, įmonių gimtadieniai, stilizuotos dvaro pietų puotos ir netgi koncertai.
O štai atkurtoje dvaro Aptiekoje rasite ramų ir jaukų kampelį, kuriame galima prisėsti kavos puodeliui ir desertui. Dar čia galima paragauti ypatingo gėrimo – Aqua vitae, arba „gyvojo vandens“, bei įsigyti Istorinėje spirito varykloje gaminamų, aukso medaliais vertinamų stipriųjų gėrimų.
Beje, visus dvaro kulinarijos lobynus galima atrasti ne tik valgant restoranuose, tačiau ir dalyvaujant edukacinėse programose, kurių metu šalia degustuojamų gėrimų yra patiekiami įvairūs užkandžiai ar net karštieji patiekalai. Baronas visus norinčius mielai pakvies į dvarišką puotą – tokia, kokios vykdavo dar XIX amžiuje, kuomet dvaro sales užpildydavo asmeniniai Barono svečiai: garbingi ponai ir pasidabinusios jų damos.
Lietuvos lankytinos vietos – unikalios ir išskirtinės, žavinčios savo istorija ir praeitimi. Būtent Pakruojo dvare šią praeitį galima patirti patiems, per autentišką aplinką ir atgimusias dvariškas veiklas. Pakruojo dvaras šiandien yra tikras „gyvas“ architektūrinis paveldas, leidžiantis pasinerti į XIX a. pab. dvaro gyvenimą ir skirtas bendruomenei, svečiams ir turistams iš Lietuvos bei viso pasaulio.
