Dvaro savininkai Ropai valdė apie 6500 dešimtinių (1 dešimtinė – 1,0925 ha) žemės. Jau nuo barono Vilhelmo Ropo laikų dvare buvo plėtojamas prekinis ūkis, kuris duodavo daug pajamų. Po Pirmojo pasaulinio karo Pakruojo dvaras buvo pavyzdinis ūkis, garsėjęs pramonine gyvulininkyste.
Po 1922 m. žemės reformos Ropų ūkis sumažėjo: jiems buvo paliktas dvaro centras ir 300 ha žemės. Dvare buvo atlikta melioracija, toliau plėtojama gyvulininkystė, sodininkystė, bitininkystė.
Šiandien dvare yra minimalus ūkis, kuriame gyvena žirgai, avys, triušiai, žąsys, antys, kalakutai, vištos, plėšrieji paukščiai ir net kupranugaris. Aptiekoriaus darže ir prie dvaro esančiuose laukuose yra auginamos daržovės ir prieskoninės žolelės, kurios naudojamos ne tik gardinti bei puošti dvaro restoranų patiekalus, tačiau ir spirito varyklos gaminamiems gėrimams.
Aplankyti dvaro ūkį ir jo gyventojus galima dvare vykstančių renginių metui ir net kai jie nevyksta.
