Pakruojo dvaro Sakalininkystės centro tikslas – atgaivinti ir populiarinti senąsias sakalininkystės tradicijas, įtraukiant jas į edukacijas ir dresuotojų pasirodymus.
Sakalininkystė yra tradicinis sakalų (kartais ir erelių, pelėdų bei kitų plėšriųjų paukščių) dresavimo ir skraidinimo menas bei praktika, skaičiuojanti daugiau nei 4000 metų. Iš pradžių sakalininkystė buvo tik kaip medžioklė su plėšriaisiais paukščiais. Visoje Europoje medžioklė viduramžiais buvo mėgstamiausias kilmingųjų laisvalaikio užsiėmimas, savotiškas to meto aukštuomenės sportas. Ne išimtis ir Pakruojo dvaras, kur medžiojama buvo ir vėlesniais amžiais. Medžioklė buvo ne tik kilmingųjų laisvalaikio leidimo būdas, tačiau ir politinio bendravimo forma, ekonominė būtinybė. Sakalininkai paprastai medžioklės metu pagauti grobiui pasitelkdavo sakalus, vanagus, erelius, pelėdas ir kitus paukščius.
Laikui bėgant įgavo ir kitos vertės – šis paukščių dresavimo būdas buvo integruotas į bendruomenes kaip socialinė ir rekreacinė praktika, ryšio užmezgimo su gamta būdas.
Šiandien Pakruojo dvaro Sakalininkystės centre auginama dešimtys įvairių plėšriųjų paukščių iš viso pasaulio: kilnieji ir jūriniai ereliai, sakalai, vištvanagiai, koduotoji karakara, baltoji ir uralinė pelėdos, didieji apuokai, palšasis grifas ir kondoras. Visi paukščiai yra užauginti patyrusių sakalininkų, juos galima juos pamatyti iš arčiau, daugiau apie juos sužinoti.
Išvysti plėšriuosius paukščius, jų dresavimo ir skraidymo pasirodymus galima kiekvieną dieną gėlių festivalio metu ir Istorinių nuotykių parko programos metu.
