Įkvėptos V. Šekspyro „Vasarvidžio nakties sapno”:
ASILAS-ŽMOGUS
Gėlių festivalio simbolis ir vienas ryškiausių V. Šekspyro romantinės komedijos „Vasarvidžio nakties sapnas” personažų. Pjesėje Pakas paleidžia kerus ir jaunuolį Metmenį paverčia žmogumi su asilo galva, kurį galiausiai įsimyli pabudusi iš miego Titanija. Skulptūros autorius, skulptorius Martynas Gaubas. Aukštis – 9 m.
PAKAS ANT VĖŽLIO
Tai – V. Šekspyro pjesėje vaizduojamos Fėjų karalystės gyventojas, elfas, turintis magiškų galių. Jis, sėdėdamas ant vėžlio, linksmina fėjų karalių Oberoną. Autorius – dailininkas, skulptorius Donatas Mockus.
PAKO BIUSTAS
Milžiniškas biustas, apsuptas nuodingųjų gėlių, į kurį galima įeiti ir išvysti gėlių parką elfo Pako akimis. Autorius – žymus menininkas, skulptorius Andrius Petkus. Biusto aukštis – 6 m.
KARALIAI
Puošnūs gėlėti karaliai greta dvaro rūmų simbolizuoja Oberoną ir Titaniją – elfų karalystės valdovus. Autorius – Donatas Mockus.
VARLĖ KARALIENĖ
6 m aukščio skulptūra, į kurią galima žvelgti kaip į varlę, o „šekspyriškomis akimis” – kaip į dailią moterį. Autorius – M. Gaubas.
ŠIRDYS
Beribės meilės simbolis. Įvairiaspalvės petunijų širdys puošia kelią į legendomis apipintą Meilės ir muzikos salą.
ĮSIMYLĖJĖLIAI
Po medžiu gulintys ir užsikloję gėlių antklode mylimieji – bunda iš magijos kupino sapno. Autorius – M. Gaubas.
