Kiekviena dalelė žmogaus kūne kadaise seniai seniai priklausė kuriai nors žvaigždei, kurios jau nebėra. Po Didžiojo sprogimo, kuris įvyko prieš 13,8 mlrd. metų, kuomet formavosi mūsų Visata, praėjus tam tikram laikui pradėjo formuotis pirmosios žvaigždės, o juk žvaigždės… irgi turi tam tikrą gyvenimo laiką, kai žvaigždė pasiekia paskutiniają savo gyvavimo stadiją, ji tampa supernova ir, galiausiai, susprogsta, pažerdama ryškų šviesos pliūpsnį ir milijonus švytinčių dalelių į visas puses. Po daugelio metų iš tų dalelių pradėjo rastis kita gyvybė – tai žmonija. O kiekvienoje ląstelėje mūsų kūne yra elementų, susikūrusių supernovos – mirštančios žvaigždės – centre. Tad, jeigu kosmoso begalybėje jaučiamės nereikšmingi ir labai maži, labai labai klystame. Mes ne tik perkeltine, bet ir tiesiogine prasme esame kilę iš žvaigždžių dulkių. Kiekvienas mes esame ypatingas.
Kiekvienas žmogus yra sudarytas iš žvaigždės. KIEKVIENAS ŽMOGUS šičia tarp šių planetų visoje šio kosmoso platybėje yra ŽVAIGŽDĖ.