Audėja

Audimas - ypač senas amatas, menantis net II-III a. Jaunos merginos į stakles sėsdavo besirūpindamos savo kraičiu, o vyresnio amžiaus moterims rūpėjo, kad šeimos nariai būtų apsirengę, o namus puoštų gražiausi kilimai, staltiesės bei lovatiesės.

 

Tautodailės tyrinėtojai pastebi, jog senieji lietuvių liaudies audeklai pasižymėjo ne tiek technikos tobulumu, kiek detalių gausa.
Pastebimas ir tuometinių audėjų gebėjimas derinti raštus bei spalvas. Tačiau tai išmanė tik išradingiausios šio amato puoselėtojos. Paprastos kaimo moteriškės gebėjo austi tik drobes, nesudėtingų raštų lovatieses, rankšluosčius bei staltieses.

 

Kviečiame ne tik išbandyti atgimusį senajį amatą, sužinoti jo subtilybes, tačiau ir nusiausti sau KRAITĮ!